Authentic Shaolin Kung fu (wushu) seminar (Shaolin Tongbi Dao) fith 3 best students of Shaolin Xinyiba Master Hu Zhengsheng: Yang Xinghui, Zhang Dongchen (China) and Joel Achermann (Switzerland) from Shaolin Xinyiba Research Society All are welcome.
Seminar place and hall
Place: Vilnius Gediminas Technical University, sports hall
Address: Saulėtekio alėja 28
https://goo.gl/maps/KdJB6LSQT6Bfrk5E9
How to get to VGTU – Saulėtekio I rūmai by Bus?
Birželio 19 d. Vilniuje vyko Ušu Sanda seminaras. Seminarą vedė tarptautinės ušu SANDA B kategorijos teisėju Maksimu Artiševskiu (Baltarusija). M.Artiševskis – sportinės dvikovės (Ušu Sanda, K1 bei Kikbokso specialistas), tradicinio ušu stiliaus Lian Shi Bagua Zhang, 5 kartos tiesioginis paveldėtojas, filosofijos mokslų daktaras. Seminare dalyvavo tiek patyrę ušu sportininkai tiek žmonės norintys susipažinti su šia ušu sporto šakos disciplina.
Daugiau apie ušu sanda:
Antroji stambi ušu disciplinų grupė – ušu sanda. Sanda (kin, sanda), pažodžiui laisva kova – tai pilno kontakto kovos, pagal ušu sanda taisykles. Kovos idealiu atveju vyksta ant specialios pakylos vadinamos leitai, tačiau neturint tokios pakylos, nacionalinio lygio varžybos gali būti organizuojamos ir ant įprastos dangos ……https://www.wushu.lt/usu-kaip-moderni-sporto-saka/
Renginys dalinai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės sporto projektų konkurso lėšomis
Tai žodžiai, taikliausiai apibūdinantys vaikų dienos stovyklą „Aš galiu“. Stovykla skirta 5 – 11 metų vaikams, kur jie smagiai leis laiką pozityvioje aplinkoje, turės galimybę susirasti naujų draugų ir patirti daug gerų įspūdžių. Tai puiki galimybė vaikams turiningai ir saugiai pradėti vasaros atostogas bei pasinerti į neatrastą pažinimo pasaulį drauge su ilgametę patirtį turinčiais vadovais.
Laikotarpis:
● I pamaina 2021 m. birželio 21 – 25 dienomis (išskyrus 24 d.) Vilniaus Filaretų pradinė mokykla (Filaretų g. 43, Vilnius);
● II pamaina 2021 m. birželio 28 – liepos 2 dienomis Vilniaus Filaretų pradinė mokykla (Filaretų g. 43, Vilnius).
Stovyklos kaina. Lietuvos UŠU federacijos organizuojamą stovyklą dalinai finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Kainos Vilniaus miesto vaikams:
● I pamaina: 120 eur dabar finansuojant Vilniaus m. savivaldybei 72 Eur
● II pamaina: 150 eur dabar finansuojant Vilniaus m. savivaldybei 90 eur
Stovyklos kaina vaikams iš socialiai remtinų šeimų: I pamaina – 12 Eur, II pamaina – 15 Eur.
Į kainą įskaičiuota: užsiėmimai ir ekskursijos dienos metu, maitinimas 3 kartus per dieną.
Daugiau informacijos tel. nr. +370 606 95813, Ieva Kareivienė
Smagi pramoga vaikams ir neįkainojama nauda sveikatai. Kas rytą vaikai stovykloje mankštinsis. Rytiniai užsiėmimai – tai puikus būdas vaikams stovykloje įgyti įprotį dienos pradžioje pabudinti savo kūną. Dienos metu turėsime po smagią treniruotę. Vaikų treniruotės paremtos žaidimais, itin aktyvios ir nuolat kintančios. Svarbiausias tikslas – kuo didesnis pliūpsnis gerų emocijų! Tuo pat metu vaikai mokysis jas reikšti bei pažinti. Svarbu paminėti, jog sportiniai užsiėmimai neretai padeda išspręsti emocines problemas, geriau pažinti save ir kitus.
Suteikia vaikui keliavimo, atradimo, pažinimo bei naujų potyrių džiaugsmą. Kas dieną turėsime smagias išvykas ar žygius tos dienos tematika. Per daugiametę patirtį dienos stovyklai atrinkome smagiausias, įdomiausias bei didžiausią naudą teikiančias edukacines ekskursijas. Su vaikais leisimės į žygius gamtoje, ieškosime lobio, susipažinsime su skautais ir jų žaidimais, vaikai sužinos, kaip saugiai susikurti laužą ir orientuotis miške. Ekskursijose susipažinsime su senaisiais lietuvių amatais, aplankysime teatrą, susitiksime su kinologais ir leisimės į kitus vaikams dar nepatirtus nuotykius.
Albertas Einšteinas yra sakęs: „Vaizduotė yra svarbiau nei žinios.“ Menas – kūrybinė žmogaus išraiška, skatinanti vaizduotę. Tapyba, piešimas, keramika, ar bet kokia kita dailės forma yra būdas, kaip vaikai gali perteikti emocijas, išreikšti savo idėjas, o kartais net priimti sprendimus. Manipuliavimas įvairiomis priemonėmis suteikia vaikui laisvės pojūtį ir skatina sutelkti dėmesį. Meniniai užsiėmimai kelia vaiko pasitikėjimą savimi, jis turi galimybę įsitikinti, jog kažką sukūrė savo rankomis. Meninių pamokėlių metu su vaikais iš paprastų žaliavų mokysimės padaryti įspūdingo grožio darbelius. Vaikai pieš neįprastais būdais, klijuos, lipdys. Užsiėmimai lavins individualius vaikų įgūdžius, tačiau taip pat įtrauksime stovyklautojus ir į kūrybines, grupėms skirtas užduotis. Tokiu būdu
mokysimės dirbti komandoje.
Nuoroda į registracija
https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSe2JkvRdg8Lwp2c6wVu1P2j6o0yNYObNDHHx9rLOAiQieNIJw/viewform
Ušu Sanda (pilno kontakto kovos) seminaras su tarptautinės ušu SANDA B kategorijos teisėju Maksimu Artiševskiu (Baltarusija)
M.Artiševskis – sportinės dvikovės (Ušu Sanda, K1 bei Kikbokso specialistas), tradicinio ušu stiliaus Lian Shi Bagua Zhang, 5 kartos tiesioginis paveldėtojas, filosofijos mokslų daktaras.
Seminaras vyks lauke.
Šiandien Lietuvos ušu federacija (LUF) gali pasidžiaugti susiformavusiomis gražiomis tradicijomis ir sėkmingu profesionalių sportininkų dalyvavimu pasaulio ir Europos čempionatuose, kur jos atstovai nuolat pelno prizines vietas. LUF – Tarptautinės ušu federacijos (IWUF) bei Europos ušu federacijos (EWUF) nariai. Netrukus Ušu sporto šaka debiutuos Dakaro jaunimo olimpinėse žaidynėse (dėl Covid pandemijos iš 2022 m. perkelta į 2026 m.). Tačiau, nepaisant to, pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, vis dar daugeliui kyla klausimų, kokia tai sporto šaka?
LUF prezidentas Tomas Lapinskas rytų kovos menų Mekoje – Šaolino vienuolyne. Kinija
Kodėl neretai vis dar kyla tokių klausimų?
Šiandien esame pilnaverčiai Lietuvos sporto bendruomenės nariai, tačiau taip buvo ne visada – ušu viena iš tų sporto šakų (nors – viena populiariausių kovinio sporto šakų pasaulyje, bei esanti visų Rytų kovos menų ištakose), kurios mūsų šalyje skynėsi kelią itin sudėtingai. Pasak dabartinio Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, keista, tačiau net ir šiandien daugeliui lietuvaičių mažai žinoma, kas slypi po terminu ušu (kin. wushu): “Vis dar dažnai tenka susidurti su tuo, kad žmonės nėra girdėję apie tokį kovos meną bei sporto šaką. Mus, kaip profesionalus, ir žmones, nuoširdžiai besidominčius kovos menais, tai žinoma stebina. Tačiau, žinant, šios sporto šakos ir šio kovos meno plėtros Lietuvoje istoriją bei užkulisius, kuomet ilgą laiką ši sporto šaka buvo, ko gero piktybiškai marginalizuojama bei daugelio nekompetentingų žmonių profanuojama, galima suprasti priežastis nulėmusias tokią padėtį ir be abejo turinčią pasekmių iki šiandienos, nepaisant itin aukštų mūsų sportininkų pasiekimų. Kurie, beje, taip pat, vis dar dažnai bandomi pavaizduoti mažiau reikšmingais nei iš tikrųjų yra. Mano giliu įsitikinimu, kiekvienos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionai yra tiek pat čempionai mūsų šaliai kaip bet kurios kitos sporto šakos čempionai, todėl jiems tiesiog privaloma skirti dėmesio ir prisidėti prie jų tobulėjimo“, – teigia T. Lapinskas.
Kodėl Ušu dažnai painiojama su kung fu?
Kinų kalboje – daugybė terminų apibūdinančių kovos menus. Tiksliausias – ušu (kin. wushu) Terminas ušu susideda iš dviejų hieroglifų – 武 (u) – „kovinis“ arba „karinis“ ir 術 (šu) – menas. Atsižvelgiant į hieroglifų reikšmę terminas ušu verčiamas kaip „kovos menas“. Terminu ušu apibūdinami visi iš Kinijos kilę kovos menai bei šiuolaikinės kiniškos kovinio sporto šakos.
Tuo tarpu vakaruose populiarus žodis – kung fu iš tiktųjų kiniškai skamba – „gungfu“ (kin. gongfu 功夫). Gungfu – reiškia pastangas, darbą arba ypatingą, per ilgą praktikos laiką, įgytą mokėjimą ar įgūdžius, todėl dažnai taikomas ir kovos menuose. Tačiau neapibūdina kovos menų, nes terminu gungfu galima apibūdinti bet kokį žmogų, ypatingai gerai atliekantį bet kokį kitą darbą – virėją, akrobatą, kaligrafą, padavėją, t.y. kažkokios srities specialistą, visiškai nesusijusį su jokiais kovos menais. Todėl, tiek senovinės, tiek ir modernios kinų kovos menų formos turėtų būti (sporto šaka) vadinamos ušu.
Tradicinis ušu
Kas sudaro ušu sporto šaką?
Ušu, kaip moderni sporto šaka, susideda iš kelių disciplinų. Visų pirma ji skirstoma į dvi didžiausias grupes – t.y. ušu taolu ir ušu sanda. Pirmoji grupė (ušu taolu) – tai kovos meno veiksmų kompleksų atlikimas. Tai, kas pvz. japoniškame karate vadinama kata. Kiniškai tai skamba kaip taolu. T.y. varžybų metu, vertinamas veiksmų atlikimo tikslumas, jėgos ir greičio kriterijai, specifinės ušu akrobatikos elementų sudėtingumas, demonstruojamo ušu stiliaus reprezentacija, taolu atlikimo dvasia bei kovinių veiksmų pritaikymo suvokimas. Taolu skirstomi į modernius ir tradicinius (senojo tradicinio ušu iš kurio kilo moderni sporto šaka), atliekamus su ginklais ir be ginklų ir t.t. Stambiausios ušu taolu skirstymo kategorijos yra Čangciuan (kin. Changquan) – pažodžiui Ilgasis kumštis, Nanciuan (kin, Nanquan) – pažodžiui Pietų kumštis bei Taidziciuan (kin. Taijiquan) – ką įprastai žmonės žino sutrumpintu netaisyklingu iš anglakalbės terpės atkeliavusiu žodeliu Taiči. Varžybos vyksta ant specialaus kilimo (8×14 m).
Ušu taolu varžybos
Antroji stambi ušu disciplinų grupė – ušu sanda. Sanda (kin, sanda), pažodžiui laisva kova – tai pilno kontakto kovos, pagal ušu sanda taisykles. Kovos idealiu atveju vyksta ant specialios pakylos vadinamos leitai, tačiau neturint tokios pakylos, nacionalinio lygio varžybos gali būti organizuojamos ir ant įprastos dangos – vadinamojo tatamio. Terminas leitai atkeliavo iš gilios senovės, kuomet ant specialių pakylų buvo rengiamos kovos menų varžybos. Pažodžiui išvertus iš kinų kalbos šis terminas reiškia mušti bugną, tačiau tikroji termino prasmė mesti iššūkį. Modernios leitai pakylos aukštis – 80 cm, ilgis – 8 m, plotis – 8 m, atstumas nuo pakylos iki apsauginės dangos krašto – 2 m.
Leitai pakyla kontaktinėms ušu kovoms
Sanda kovos vyksta pilnu kontaktu, leidžiama smūginė technika (išskyrus alkūnėmis ir keliais), imtynių elementai bei specifinė greitųjų metimų (angl. fast throws) technika. T.y. susikibus su priešininku metimas privalo būti atliktas ne ilgiau nei per 5 sekundes. Kovos vyksta mažiausiai dviem raundais (po 2 min.), esant reikalui galimas ir trečias raundas. Kova parteryje uždrausta, be to ir metimo metu draudžiama remtis į pakylą vadinamuoju 3 tašku (keliu, ranka). Smūgiai bei metimai vertinami balais (1 arba 2, priklausomai nuo atlikto veiksmo).
Ušu sanda varžybos
Sportininkai privalo dėvėti specialią ušu sanda aprangą bei apsaugas: mėlynos arba raudonos spalvos marškinėlius bei šortus. Apsaugų komplektą sudaro (mėlyną arba raudoną): šalmas (saugantis smakrą bei smilkinius), kapa, bokso pirštines (svoris priklauso nuo dalyvio svorio kategorijos), krūtinės apsauga, tarpukojo apsauga bei blauzdų apsaugos (pastarosios naudojamos tik nacionaliniuose čempionatuose. Pasaulio ir Europos čempionatuose uždraustos).
Kitos ušu kontaktinės rungtys: ušu cingda (kin. qingda) riboto kontakto kovos, tuišou (kin. tuishou) pažodžiui stumiančios rankos – specifinė taidziciuan ušu stilių praktikuojantiems skirta imtynių forma (fiksuoto ir nefiksuoto žingsnio), gungšou (kin. gongshou) – smūginė dvikova, pagal vieno ušu stilių jungčunciuan (kin. yongchunquan, piet. dialektu Wingchunkuen) bei Šuaidziao (kin. shuaijiao) – kiniškos imtynes (su jiaofu apranga ir be).
Nuo kada Lietuvoje organizuojamos ušu varžybos?
Lietuvoje pirmą kartą ušu varžybos (1–oji Lietuvos ušu taurė) Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ pastangomis surengta 2013 metų pabaigoje. 2014 m. sausio mėn. įkurta Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacija (LSTUF), tuo metu – vienintele realiai vienijusi ir atstovavusi ušu entuziastus Lietuvoje. LSTUF 2014 m. surengė pirmąjį atvirą Lietuvos ušu čempionatą. Tais pačiai metais LSTUF nariai tapo ilgus metus veiklos nevykdžiusios nacionalinės Lietuvos ušu federacijos (LUF) valdybos nariais. Nuo tada prasidėjo ušu profesionalaus sporto propagavimas mūsų šalyje
Lietuvos ušu federacijos rinktinės narė Justina Lusaitė 3 mėnesių stažuotėje Kinijoje
Šiandien mes pagaliau turime galimybę pasidžiaugti per tokį trumpą laiką išugdytais ušu atletais, pasaulio bei Europos čempionatų prizininkais, Lietuvą beveik kasmet lankančiais aukščiausios kvalifikacijos specialistais, treneriais, teisėjais bei į varžybas atvykstančiais sportininkais iš užsienio, išugdyta europinės kvalifikacijos teisėjų karta. Taip pat turime galimybę išsiūsti Lietuvos ušu sportininkus stažuotis į užsienį, tame tarpe ir šios sporto šakos gimtinę – Kiniją.
Daugkartinis Europos ir pasaulio ušu čempionas Aram Muradyan
Būtina paminėti, kad Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdomas aukšto meistriškumo sporto programų finansavimas suteikia mūsų šalies ušu atstovams ženkliai daugiau galimybių tinkamai pasiruošti varžyboms, vykti ir dalyvauti Europos bei pasaulio čempionatuose bei garbingai atstovauti mūsų šalį užsienyje.
Europos ušu čempionė klaipėdietė Kamila Pavlova
Dėka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondo Lietuvos ušu federacijai skirtų lėšų, turime galimybę užtikrinti varžybų reprezentatyvumą, sklandų renginių organizavimą, didesnį patrauklumą dalyviams ir aprūpinti pastaruosius jiems būtinomis apsaugos priemonėmis bei būtina įranga tiek varžybų, tiek treniruočių metu.
Jaunoji mūsų Europos ušu čempionė Marija Žuravliova
Ar Lietuvos ušu federacija prisideda prie neprofesionalaus sporto?
Žinoma. Ušu – specifika ir įvairovė suteikia galimybę pasiūlyti fizinio aktyvumo programas specialiai pritaikytas tiek skirtingo amžiaus, tiek įvairiausio fizinio pajėgumo žmonėms. Lietuvos ušu federacijos treneriai jau nuo 2014 m. kasmet organizuoja sezonines (vasaros) taiči (taijiquan), ci gung (qi gong) ir ušu treniruotės skirtingose Vilniaus miesto erdvėse po atviru dangumi bei dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės, universitetų bei kitų organizacijų inicijuotuose sporto populiarinimo renginiuose. Šiemet taip pat dalyvaujame Vilniaus miesto savivaldybės skelbtame fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą konkurse bei tikimės, jog LUF nariai esantys kituose šalies miestuose taip pat su laiku turės galimybę tiek savo iniciatyva, tiek su vietos savivaldybių parama vykdyti nemokamas fizinio aktyvumo programas bei kartu supažindinti su mūsų propaguojama sporto šaka bei jos atmainomis.
Nemokamos Taidziciuan (Taiči) mankštos Vilniuje
Sausio 13 – 15 d. Rygoje (Latvija) Lietuvos ušu federacijos nariai dalyvavo Ušu Sanda seminare, kurį vedė tarptautinės kategorijos teisėjas, Europos Ušu Federacijos (EWUF) Sanda komisijos pirmininkas Aleksandras Raduncevas (6 duan) (Kazachstanas).
Kasmet švenčiamos Pasaulinės Taiči (Taijiquan) ir Cigung (Qigong) dienos, proga Vilniaus Rotušės aikštėje organizuojamas didelis tarptautinis renginys, kuriame bus siekiama užfiksuoti Baltijos šalių Taiči rekordą. Susivienyti ir tapti šio rekordo dalimi šalies gyventojai bei svečiai iš užsienio kviečiami balandžio 30 d., kai bus fiksuojamas masiškiausias Taiči atlikimas.
Mielai laukiame ne vien Taiči ir Cigung praktikuotojų iš Lietuvos bei kitų Baltijos šalių, bet ir visų kuriems nesvetima fizinė kultūra, sveikatinimo praktikos bei kovos menai. Laukiami ir tie kuriems iki šiol neteko nieko apie tai girdėti ar iš arčiau susipažinti su šiuo kinų kultūros fenomenu.
Pagrindinės renginio organizatorės Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko teigimu, tokio mąsto renginys Baltijos šalyse organizuojamas pirmą kartą, laukiama nemažai svečių iš kaimyninių šalių. Šiuo renginiu be kita ko bus atidaromas naujas nemokamų Taiči mankštų sezonas, bus surengti Lietuvos bei užsienio Taiči bei Cigung meistrų pasirodymai.
Renginyje galima sudalyvauti be jokio pasiruošimo, šventės dalyviai, vadovaujami patyrusių Lietuvos Taidzičuan asociacijos instruktorių, kartu atliks aštuonis pradinius Taiči judesius:“ Laukiame visų norinčių sudalyvauti bei stebėti rekordo fiksavimą, tačiau tuos kurie norėtų pasibandyti judesius iš anksto, mūsų instruktoriai kvies sudalyvauti nemokamose pamokose, kurios bus organizuojamos balandžio 23 ir 24 dienomis nuo 10 val. Rotušės aikštėje“, – sako Lietuvos Taidzičuan asociacijos prezidentas Vitalijaus Veršininas.
Norintieji šiuos pradinius aštuonis Taiči veiksmus, tačiau negalėsiantieji dalyvauti pasiruošime, gali juos rasti čia https://www.youtube.com/watch?v=-dAJqB5DkY4
Renginio svetainė https://www.facebook.com/events/500775313428253/
Lapkričio 28 d. kviečiame į susitikimą su Kinijos kovos menų meistru iš Afrikos Dominique M. Saatenang. Jis — pirmasis ir vienintelis juodaodis, tapęs Kinijos Šaolino vienuolyno nariu, daugelio pasaulio Wushu čempionatų ir turnyrų nugalėtojas, sertifikuotas tarptautinis Wushu teisėjas bei šio kovos meno puoselėtojas, apdovanotas UNESCO garbės medaliu. Dominique M. Saatenang yra filmavęsis daugelyje kino filmų, o 2012 m. subūrė artistų trupę, rengiančią kovos menų pasirodymus visame pasaulyje.
Kviečiame į susitikimą ir teorinę-praktinę pamoką su efektingu Dominique M. Saatenang pasirodymu lapkričio 28 d. (penktadienį) 10 val. LSU Aktų salėje (Auditorinis-laboratorinis korpusas).
http://lsu.lt/renginiu-kalendorius/2014-11-28/susitikimas-su-kinijos-kovos-menu-meistru-afrikos-dominique-m-saaten
Nuo šiol legendinis Šaolino vienuolynas turės oficialius atstovus Lietuvoje. Spalio 8 – 14 d. Londone vyko Trečiasis Šaolino kultūros festivalis. Renginyje dalyvavo Šaolino kultūros ir kovos meno atstovai iš daugelio Europos šalių bei didelė Šaolino vienuolių delegacija iš Kinijos, kartu su šventyklos vyresniuoju, abatu Shi Yongxin bei vyriausiais Šaolino vienuolyno kovos menų mokytojais Shi Yanzhuang ir Shi Yanao. Šiemet pirmą kartą Šaolino festivalyje Lietuvą atstovavo Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin“.
Festivalio metu surengtos Šaolino kovos menų varžybos, ušu, cigung, kaligrafijos bei arbatos ceremonijos mokymai, lankytojai turėjo išskirtinę galimybę stebėti „Kinų zodiako ženklų bei brangenybių“ kolekciją, betarpiškai bendrauti su Šaolino vienuoliais. Festivalio uždarymo metu Šaolino abatas Shi Yongxin Oksfordo universitete skaitė paskaitą „Čanbudizmo išmintis ir krikščioniškosios bažnyčios dvasia“ bei dalyvavo filosofiniuose debatuose.
Iš ušu varžybose dalyvavusių penkių Lietuvos atstovų aukščiausią rezultatą pasiekė Gustas Pranckietis, kategorijoje Shaolin Xiao Hong Quan iškovojęs antrą vietą.
Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin“ tapo Šaolino vienuolyno įkurtos Europos Šaolino asociacijos nariais bei oficialiais Šaolino vienuolyno atstovais Lietuvoje.
„Kas dvejus metus Europoje vykstantis Šaolino kultūros festivalis – neeilinė proga kiekvienam, besidominčiam Šaolino kovos menais bei čanbudizmu (jap. dzen) ir neturinčiam galimybės nuvykti į patį Šaolino vienuolyną, betarpiškai susipažinti su legendinės šventyklos ir kovos menų lopšio atstovais, pabendrauti su tikrais Šaolino vienuoliais, o ne, kaip įprasta, šou trupių dalyviais, atvykstančiais su gastrolėmis į įvairias Europos šalis ir neturinčiais nieko bendro su vienuolynu – dažniausiai tai antraeilių Kinijos sporto mokyklų auklėtiniai.
Be to, festivalio metu vykstančiose varžybose dalyvauja geriausi Europos Šaolino kovos meno praktikuotojai. Galime pasidžiaugti, kad esame Šaolino šeimos nariai ir pusantro tūkstančio metų senumo tradicijos tęsėjai, kuriems suteikta neeilinė galimybė mokytis tiesiogiai iš šaltinio“, – teigia Lietuvoje Šaolino vienuolyną atstovaujančios organizacijos vadovas Tomas Lapinskas.
Kurioje Europos šalyje po dviejų metų vyks kitas festivalis kol kas tik sprendžiama. Pasak T. Lapinsko, labiausiai tikėtina, kad 2016 m. festivalis vyks Prancūzijoje arba Ispanijoje. Lietuvos tradicinio ušu asociacijai „Shaolin“ tapus Europos Šaolino asociacijos nariais, visiškai tikėtina, kad ateityje Europos Šaolino kultūros festivalis galės būti surengtas ir Lietuvoje.
Apie Lietuvos tradicinio ušu asociaciją „Shaolin“:
Lietuvos tradicinio ušu asociacijoje „Shaolin“ dėstomos tik tradicinės Šaolino kovos meno, sveikatingumo bei asmenybės ugdymo sistemos su visais neatsiejamais jų komponentais. Klubo instruktoriai kasmet stažuojasi Šaolino vienuolyne Kinijoje. Propaguojamas tik tradicinis Šaolino ušu (ušu – bendrinis pavadinimas visiems kinų kovos menams) ir sveikatingumo sistema cigung, kokie šiame vienuolyne praktikuojami jau daugiau nei 1500 metų.
Mėgautis sveikatingumo mankštomis Taidziciuan (Taijiquan) nuo šiol sostinės gyventojai galės atvirose sostinės erdvėse net kelis mėnesius. Sužinoti rytietiškas geros sveikatos paslaptis VšĮ „Sveikas miestas“ ir Lietuvos sportinio ir tradicinio Ušu federacija (LSTUF) kviečia nemokamų Taidziciuan užsiėmimų metu kartu su vienais geriausių sostinės instruktorių. Pamokos vyks Vilniuje iki pat rudens.
Taidziciuan užsiėmimų grafikas, vieta ir instruktorių kontaktai:
Egidijus Rožėnas (tel. nr. pasiteiravimui 862013884) ves pamokas Sereikiškių parke (Bernardinų sode) šeštadieniais nuo 9.00 val. ryto.
Vitalij Veršinin (tel. nr. pasiteiravimui 865985263) ves pamokas Šnipiškėse, prie Baltojo tilto (krepšinio aikštelėje) šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 8.00 val. ryto.
Vladas Lobanovas, Jelena Isakova (tel. nr. pasiteiravimui 865088781; 868848775) tai či aistruolių laukia Naujininkuose, Vilniaus “Juventos” gimnazijos stadione (Telšių g. 2, prie galinės troleibusų stotelės, už kioskų). Pamokos vyks ketvirtadieniais nuo 18.30 val.
Alvydas Makselis, Bronislava Plechanova (tel. nr. pasiteiravimui 861023006, 860486268) užsiėmimus ves senamiestyje, prie Daukanto progimnazijos (Naugarduko g. 7) centrinio įėjimo. Pamokos startuoja šeštadienis, sekmadieniais nuo 8.30 val.
Jevgenijus Trindiukas (tel. nr. pasiteiravimui 867466053) užsiėmimus ves Kalnų parke, ant „Stalo“ kalno (pėsčiomis „Stalo“ kalnas pasiekiamas iš T. Kosciuškos gatvės) antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 9.00 val.
Maksim Chaliapin (tel. nr. pasiteiravimui 860038551) mokinių lauks Antakalnyje, J.Lelevelio mokyklos stadione (Antakalnio g. 33) šeštadieniais 8.00 val. ir sekmadieniais 18.00 val.
Jevgenija Pavliuk (tel. nr. pasiteiravimui 868577513) tai či pamokas ves Žirmūnuose (A.Vivulskio lenkų mokyklos stadione (Minties g. 3) kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 8.30 val.
„Kokoro no kai“ kovos menų centro atstovai nemokamas tai či pamokas gryname ore ves iki pat rugsėjo 4d. kiekvieną savaitės ketvirtadienį nuo 18.00 val. Naujamiestyje, skvere tarp Profsąjungų ir Santuokų rūmų.
