Klaipėdos Kovos menų namų komanda (treneris Andrei Andrienko). 5 – ąjame atvirame Latvijos Ušu čempionate iškovojo tris aukso bei vieną sidabro medalį. Marija Žuravliova šešiamečių sportininkų kategorijoje iškovojo pirmas vietas Chang Quan (Ilgasis kumštis), Jian Shu (dviašmenis kardas) bei Gun Shu (lazda) kategorijose. Tuo tarpu Konstantinas Cibakovas aštuonmečių dalyvių tarpe iškovojo sidabro medalį Jian Shu (dviašmenis kardas) rungtyje. Sveikiname nugalėtojus!
Kovo 25 dieną Vilniuje, sporto klube „G7 Sportas“ (V. Grybo g. 7) vyks 3 – asis atviras Lietuvos ušu čempionatas. Čempionato metu organizuojamos Taolu (kovinių veiksmų kompleksų demonstracijos), Sanda (Laisvos kovos), Cingda (Lengvo kontakto kovos), Kung Sao (Kovo pagal Yong Chun Quan (Wing Chun Kong Sao) taisykles) bei Tui Shou (Tajiquan) rungtys. Renginio pradžia 10 val. Dalyvių registracija info@wushu.lt Daugiau informacijos galima rasti čempionato svetainėje Facebook’e https://www.facebook.com/events/1324928374247660/permalink/1343983262342171/ arba mob. telefonu +370 62071996
Taisyklės anglų kalba
3rd LITHUANIAN OPEN WUSHU CHAMPIONSHIP
TAOLU, TUISHOU, KONG SAO, QINGDA, SANDA
2017 03 25, Vilnius
V. Grybo g. 7 („G7 Sportas“)
GENERAL INFORMATION
1. Organizer: Lithuanian Wushu Federation.
2. Competition is divided to: Taolu, Tuishou, Sanda, Qingda
3. Dates of the competition: March 24 – 26th
3.1. Arrival of participants – March 24th
3.2. Registration meeting 19:00 – 21:00, March 24th
3.3. Weighing-in from 09:00 to 10:00 March 25th
3.4. Competitions – March 25th
3.5. Day of the departure – March 26th
5. Final entry form must be filled and send to info@wushu.lt not later than March 10 th, 2017.
REGISTRATION FEE
Registration fee Taolu, 15 EUR for the first event, 10 EUR per every aditional event.
Registration fee Tuishou, 15 EUR per each event.
Registration fee Sanda, 15 EUR per each event.
Registration fee Qingda, 15 EUR per each event.
*Registration fee for not members of IWUF or EWUF – 25 eu
If a registered participant can not arrive and take part in competition (except of medical condition, proved by official document), he/she is still required to pay the registration fee.
COMPOSITION OF TEAM
The total number of athletes is not limited.
ENTRIES
The Final Entry Forms with events and names of the competitors must be sent to info@wushu.lt not later than 10th of March 2017 (24:00GMT)
TAOLU:
1. Age categories:
1) Taolu Category – children 6 years old or less (male and female separately);
2) Taolu Category – children 7 – 8 years old (male and female separately);
3) Taolu Category – children 9 – 11 years old (male and female separately);
4) Taolu Category – children 12 – 14 years old (male and female separately);
5) Taolu Category – juniors 15 – 17 years old (male and female separately);
6) Taolu Category – adults 18 – 35 years old (male and female separately);
7) Taolu Category – adults above 36 years old (male and female separately);
2. Competition program:
1) Barehand forms: Wubuquan (children), Changquan, Nanquan, Taijiquan.
2) Short weapons: Jianshu, Daoshu, Nandao, Shanzi, etc.
3) Long weapons: Qiangshu, Gunshu, Nangun, Guangdao, Pudao, etc.
4) Taiji weapons: Taiji jian, Taiji gun, Taiji guandao, etc.
Time of performance: not less than 1:20 min, (taijiquan – from 4 to 6 min); taiji weapons – from 3 to 4 min.
5) Traditional barehand forms:
Group 1. Traditional Taijiquan
Traditional Taijiquan including Chen, Yang, Sun, Wu, Wu(Hao), Li, Wudang, Zhaobao and other traditional Taijiquan styles divided into Taijiquan competition.
Note: 24, 48, 88, 42 and other single modern routines are not to be used.
Group 2. Traditional Neijiaquan
Traditional Bagua, Xingyi, Bajiquan styles divided into quanshu competition.
Group 3. Traditional Nanquan
Traditional Guandong, Fujian, Sichuan etc. Nanquan schools (Hong, Li, Mo, Wuzu, Cailifo) divided into quanshu competition.
Group 4. Traditional Shaolinquan
Traditional Songshan shaolingquan divided into quanshu.
Group 5. Imitation styles (xiangxingquan)
All imitation routines including Houquan, Yingzhaoquan, Zuiquan, Tanglangquan, Ditangquan, Zonghequan, Minghequan, Heihuquan etc. divided into quanshu competition.
Group 6. Traditional tongbei, fanzi, chuojiao, pigua styles
Traditional tongbei, fanzi, chuojiao, pigua styles divided into quanshu competition.
Group 7. Traditional Yongchun (Wing chun).
Traditional Yongchun (Wingchun) quanshu routines biaozhi and xunqiao.,
Group 8. Other traditional styles
All other traditional quanshu routines: chaquan, huaquan, baoquan, baimei (pakmei), liuhequan, gongliquan, yuejiaquan, wudangquan (except wudang taijiquan, xingyiquan and baguaquan which belong to above-mentioned categories) etc.
Time of performance: not less than 1 min. For the traditional Taijiquan 4 to 6 min.
6) Traditional weapons:
Group 1: single short weapons
Group 2: single long weapons
Group 3: double weapons
Group 4: flexible weapons
Time of performance: not less than 1 min.
Group 5: Taiji weapons (Taiji qixie).
Time of performance: from 3 to 4 min.
7) Duilian fighting sets:
Barehand vs. Barehand, Weapon vs. Weapon
Time of performance: duilian routine not less than 50 sec.
8) Group events: 6 persons of any age category. Time of performance: from 3 to 4 min.
TUISHOU, KONG SAO, QINGDA, SANDA:
1) Events will be held according EWUF rules, but without using lei tai. Suitable mats will be used instead in the fighting area.
2) All participants of Qingda and Sanda must have two sets of protection gears (red and blue or black) and two sets of clothing, according to EWUF regulations. Shin guards are allowed.
COMPETITION MANAGEMENT
Tomas Lapinskas, info@wushu.lt
Vaiva Žostautė, vaiva@wushu.lt
The registration fee must be paid at the technical committee at the time of the arrival or by bank transfer to Lithuanian Wushu Federation bank account:
Reciever: Lithuanian Wushu Federation
Address: Vilniaus g. 45-7, Vilnius, Lithuania
Reg. Nr. 300787430
Bank name: AB SEB bankas
Account No.: LT89 7044 0000 8262 2517
Kinija – ne tik pigių prekių gamintojų kraštas. Tai tūkstantmečius siekiančių kultūros tradicijų, savitos filosofijos, medicinos ir mokslo lopšys. Ko galime pasimokyti iš kinų?
Komentuoja Lietuvos Ušu federacijos prezidentas Tomas Lapinskas ir VU Konfucijaus instituto projektų vadovė Vilma Šniukštaitė.
„Lietuvoje dabar yra sveikatingumo bumas. Kai kas nors skundžiasi, kad neranda sveiko maisto, mes kartais atsakome, geriau parodykite, kur nesveiko nusipirkti, – juokauja Lietuvos ušu federacijos prezidentas Tomas Lapinskas. – Smagu, kad pas mus yra fizinės kultūros mada. Atsiranda labai daug dalykų, kuriais žmonės gali užsiimti, bet toje visoje gausoje taidzi paskęsta. Tai nėra „fast foodas“, o senovinė, pakankamai sudėtinga kinų filosofija, pasaulėžiūra.“
Terminų painiava, arba ne visi kovos stiliai turi savo pandą
Ar turite tokį „slaptą“ planą – kviesdami prisijungti prie taidzi rekordo, tiesiog norite atkreipti dėmesį į savo veiklą?
Be abejo, šį planą taip ir deklaruojame. Norime dėmesį atkreipti ne tik į taiči arba taidzi, bet apskritai į ušu. Taidzi yra vienas iš kinų ušu stilių. Žmonės jame labai mėgsta sveikatingumo aspektą, bet realiai tai yra kovos menas
Pirmiausia siekiame atkreipti dėmesį į ušu, nes jo žinomumas Lietuvoje labai mažas. Taip keistai susiklostė galbūt dėl to, kad kiti kovos menai turi savo ambasadorius kaip Bruce Lee, Jackie Chanas ir Kung fu Panda.
Kitas dalykas, kelerius metus iš eilės taidzi instruktoriai Vilniuje vesdavo užsiėmimus miestiečiams. Galbūt viena iš priežasčių, kodėl instruktoriai nugeso, – užsiėmimai buvo nemokami. Norime vėl priminti žmonėms, kad tokie užsiėmimai yra, juos bus galima lankyti nemokamai.
Balandžio 30-ąją, minėdami Pasaulinę taidzi ir čigong dieną, organizuojate didelį Baltijos šalių renginį Vilniuje. Kviečiate ir nieko apie šį kinų kovos meną nenutuokiančius. Kaip jiems paaiškintumėte, kas yra taidzičiuan (Taijiquan) ir čigong (Qigong)?
Problema yra ta, kad šiuos terminus perėmėme iš anglakalbės aplinkos. Lietuvių kalba turime tokių garsų, kurių anglų kalba neturi. Iš to atsiranda painiava.
Terminas Tai Dzi (iš kinų Tai Ji 太極) reiškia didžioji viršūnė arba „riba“), pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas IX amžiuje prieš Kristų trečiajame klasikinės „Permainų knygos” priede, kaip kito kinų filosofijos termino Dao (Dao 道), reiškiančio kelią, sinonimas.
Mūsų kraštus Tai Dzi Ciuan dažniausiai pasiekia ne tiesiogiai iš Rytų, o, deja, iš Vakarų. Taip neišvengiama sugedusio telefono efekto, todėl dažnai tenka girdėti iškreiptą pavadinimą Tai Či. Tikrasis šio ušu stiliaus pavadinimas yra Tai Dzi Ciuan arba tiesiog Tai Dzi. Žodelis „Ciuan” (iš kinų Quan 拳) reiškia kumštį, tačiau šiandien yra vartojamas stiliaus ar krypties reikšme (pavyzdžiui, Long Ciuan iš kinų Quan 龍拳), kas reiškia Drakono stilių.
Taigi taiči turėtų būti taidzi, o cigun – cigong. Išvertus šiuos terminus iš anglų ir lietuvių kalbų, abu baigiasi „ci“, tačiau tai nėra tas pats, nes „ci“ reiškia gyvybinę energiją.
Paprastai tariant, taidzi yra vienas iš ušu stilių, o cigongas yra kvėpavimo, „psichotreiningo“ sistema. Tokių sistemų yra labai daug, o cigongas yra bendrinis tokių sistemų pavadinimas. Cigongas gali būti su judesiu, be judesio, vien su kvėpavimu. Dažniausiai kiekvieną kinų kovos meną lydi šie pratimai, o į taidzi kovos meną cigongo judesiai yra integruoti.
Aš naudosiu kalbininkų siūlomus terminus. Taigi Lietuvoje taidzi ir čigongą ant Tauro kalno praktikuojantys žmonės patraukia aplinkinių dėmesį, nes jie daro kažką įdomaus, kitaip. Kai jiems paaiškinama, kad tai susiję su kovos menais, vyresnius žmones kiek atbaido, gal labiau reikėtų akcentuoti sveikatingumo aspektą?
Yra senovinis kovos menas ušu arba senovinis taidzi, bet yra ir modernus, sukurtas XX amžiaus pradžioje, remiantis tradiciniais dalykais. Jame kovinio aspekto kaip ir nėra. Komunistai Kinijoje pabandė nustumti kovinę dalį ir išryškinti sveikatingumo aspektą. Dėl to taidzi tapo toks populiarus. Per šią sistemą kinai turi pretenziją, gal tai skamba kiek sektantiškai, suvokti universalius Visatos dėsnius, žmogaus vietą Visatoje.
Tie, kas domisi Rytų kultūra, žino, kad kiekvienas simbolis ar judesys slepia gilesnę prasmę. Norintys gali instruktorių padedami jos ieškoti. Tačiau kuo tie judesiai, derinami su kvėpavimu, gali būti naudingi ne vien kinui, bet ir lietuviui?
Jeigu į taidzi žiūrėtume paviršutiniškai kaip į mankštą, tie judesiai sudėlioti taip, kad žmogus sukauptų daugiau energijos ir mažiau jos prarastų. Nekalbant apie kokią nors quasi uno, bet apskritai fizinę kūno energiją.
Dėl kūno struktūros ir tam tikrų sugalvotų padėčių, kai jos teisingai atliekamos, kūnas po trupučiuką tobulėja. Tie judesiai atliekami labai lėtai, su dideliu dėmesingumu. Taip treniruojamas ne tik pats judesys, bet ir dėmesys, koncentracija. Šie dalykai visiems žmonėms yra svarbūs ir aktualūs.
Galbūt nebūtų teisinga čia išskirti vien kvėpavimą, nes tai yra kvėpavimo ir judesio suderinimas. Kai kinai kalba apie „ci“, jie iš tikrųjų galvoje turi kūno energinius kanalus arba meridianus, į kuriuos sąmoninga vizualizacija nukreipia ci energiją.
Jeigu paviršutiniškai išskirtume tik kvėpavimą, pradinis etapas būtų taisyklingas judesio ir kvėpavimo suderinimas.
„Visas šis senovinis palikimas yra ne kinų, o pasaulio“
Nemokami užsiėmimai sostinės viešosiose erdvės paprastai vyksta kartą į savaitę. Kaip reguliariai reikėtų praktikuoti taidzi ir čigongą, kad pajaustume jų poveikį?
Kinai ir vietiniai, užsiimantys taidzi, sako, kad galima praktikai skirti nedaug, pusvalandį ar 20 minučių laiko, bet būtų gerai kiekvieną dieną, mažiausiai tris ar keturis kartus per savaitę.
Kad ir kaip banaliai skambės, bet ši praktika yra kaip meditacijos seansas. Taip žmogus iš tikrųjų gali pabūti vienas, įsiklausyti į savo kūną, jame vykstančius procesus, atsitraukti nuo problemų, koncentruodamasis į tai, ką daro. Tada žmogus iš tiesų ilsisi.
Kiek laiko užtrunka išmokti aštuonis pradinius taidzi judesius, kuriuos galėtume atlikti kas rytą savarankiškai?
Pakankamai ilgai. Yra labai daug niuansų, kurių išoriškai nesimato. Jie nėra labai greitai išmokstami. Aišku, viskas priklauso nuo besimokančių žmonių. Vieni yra jautresni, imlesni, jie greičiau pagauna niuansus. Kiti su laiku, kryptingai dirbdami irgi tai pajaučia.
Esu sutikęs ir tokių, kurie netgi pyksta: „Jūs apsimetinėjat, kad kažkas vyksta, nes iš tikrų nieko nevyksta.“
Minėjote, taidzi instruktoriai, prieš kelerius metus pradėję nemokamai mokyti taidzi ir čigong judesių, prarado motyvaciją. Dėl to, kad mes, šiuolaikiniai žmonės, orientuojamės į rezultatą? Jeigu greitai jo nepamatome, tada jau nebeįdomu, ieškome kažko naujo ir efektingesnio?
Viena iš priežasčių, ne visi tai darę instruktoriai buvo aukšto lygio. Tarp jų buvo labai gerų, bet ir vidutiniškų. Lietuvos ušu federacijos užduotis, – kalba jos prezidentas T. Lapinskas, – yra tai sutvarkyti. Norėtume, kad žmones mokytų tik kvalifikuoti instruktoriai ir kurie moka tai perteikti, negadindami šios kinų sistemos įvaizdžio.
Kitas dalykas, mokytis yra sudėtinga, nes reikia daug kantrybės. Didelis taiči pliusas, kad tuo gali užsiiminėti vyresnio amžiaus žmonės. Kinams tai daryti natūralu, bet čia ne Kinija. Kinai užsiima taidzi ar parkuose nuo penkių ar šešių ryto šoka valsą, žaidžia žaidimus.
Kinai nuo seno priklauso judesio kultūrai, pas mus ji tik ateina. Lietuvoje dabar yra sveikatingumo bumas. Kai kas nors skundžiasi, kad neranda sveiko maisto, mes kartais juokaujame, geriau parodykite, kur nesveiko nusipirkti.
Smagu, kad pas mus yra fizinės kultūros mada. Yra labai daug dalykų, kuriais žmonės gali užsiimti, bet toje visoje gausoje taidzi paskęsta. Tai nėra „fast foodas“, o senovinė, pakankamai sudėtinga kinų filosofija, pasaulėžiūra.
Kaip reikėtų ją pristatyti lietuviui, kad joje atrastų kažką savo, artimo, pritaikomo čia?
Visas šis senovinis palikimas yra ne kinų, o pasaulio. Daugeliu jų išrastų dalykų naudojamės, jie tapo kasdieniais, pradedant arbata, baigiant kinų architektūros stiliumi.
Mokytis priimti reikėtų palaipsniui, bet su profesionalu, žmogumi, kuris tikrai supranta, ką daro ir žino visus niuansus. Elementarus neteisingai išmoktas judesys, tarkime, ne taip išsuktas sąnarys, veda visai ne ten, kur turėtų, o kartais gali ir pakenkti.
Turime tikrai labai neblogų šios srities žinovų lietuvių ir netgi vieną kiną, kuris seniai dėsto Lietuvoje. Manau, tik taip per mokytojus galima perduoti šias žinias, bet reikėtų pasitikrinti, pas ką einate mokytis.
Kiekvienam žmogui reikia gero mokytojo
Tomai, kiek pats laiko tuo domitės ir mokotės? Kaip suprantu, kelionė į garsųjį Šaolino vienuolyną 2007-aisiais ir po dvejų metų įkurta Lietuvos tradicinio ušu asociacija tėra tik ledkalnio viršūnė? Kiek laiko užtruko ateiti iki šio taško?
Man, vienuolikos metų tarybiniam vaikui, vienintelis langas į pasaulį buvo labai įdomi laida „Vokrug svieta“ (iš rusų kalbos „Aplink pasaulį“). Pamačiau laidą, skirtą kinų menams, ir supratau, kad tai yra mano. Nuo tada taip ir keliauju.
Ilgai ieškojau, daug kuo užsiiminėjau, bet galiausiai 2007 metais susidėjau kuprinę ir išvažiavau į Šaolino vienuolyną Kinijoje. Šiandien mes, kalbu apie Šaolino ušu klubą, vieni iš nedaugelio Baltijos šalyse ir aplinkui atstovaujame Šaolino vienuolynui. Taip pat esu Lietuvos ušu federacijos prezidentas, kas liečia taidzi rekordą, planuojamą sostinės Rotušės aikštėje, kalbu už visus jos narius.
Pradėjote pokalbį paminėdamas kitų kinų kovos menų ambasadorius, kurie garsina tam tikrus stilius, pasakykite kaip tradicinio ušu ambasadorius ir pats tuo užsiimantis žmogus, kokį svarbiausią fizinį, psichologinį poveikį ir pokytį šis stilius jums sukėlė?
Idėjos pasiekia įvairiais pavidalais. Egzistuoja agregoras (energinis tautos, didesnės visuomenės grupės darinys, vakariečiai pasakytų – kolektyvinė pasąmonė – red. pastaba) arba tam tikras žinių bagažas. Jame kiekvienąkart iškilus klausimui ieškoti atsakymo, atsiremiant į seniai suformuotą idėją, dabar sprendžiant tam tikrus fizinius, kovos menų dalykus.
Tai yra filosofinis kelias, kuriuo keliauji ir visada turi ramstį. Kartais tuo ramsčiu gali tapti ne sukauptos žinios, o gali tiesiai kreiptis į savo mokytoją. Jis gali būti taidzi, kito stiliaus ar išvis ne kovos menų mokytojas. Būtų gerai, kad kiekvienas žmogus turėtų gerą mokytoją.
Dažnai sakoma „aš pats“. Viską pats darau, turiu savo filosofiją. Viskas gerai, bet tai yra vieno žmogaus filosofija, o ne patikrinta daugelio žmonių patirtis.
Lietuvos psichologai išskiria mūsų šalies gyventojams būdingą simptomišką mąstymą „aš pats“, – jeigu prašai pagalbos, esi silpnas, nors iš tiesų tik stiprus gali suvokti ir drįsti ieškoti pagalbininko, patarėjo, mokytojo.
Taip žmogus susisuka savo fantazijų pasaulyje. Nieko blogo nėra fantazuoti, bet toks tampa guru, pristato dalykus, kurie vieni kitiems prieštarauja. Aš esu tradicinis žmogus, todėl siūlyčiau eiti tradiciniais keliais. Jeigu, tarkime, pasirinkai religinį budizmo kelią, kreipiesi ne į „new age“ budistus, o važiuoji į klasikines šventyklas, ieškome tradicinių mokytojų.
Jeigu žmogus negali prašyti pagalbos, kreiptis patarimo – tai yra jo ego apraiškos. Tokių, manau, mums reikėtų kuo mažiau.
Esate spaudoje rašęs apie tai, kad domėjimasis Rytais Europoje dažnai buvo ir yra mada. Rytai yra ne tyrinėjami, o išradinėjami. Kiekvienas juos suvokia per savo žinių, pojūčių, mąstymo prizmę, taip atrasdami ar išrasdami savo Rytus. Ar tai yra blogai? Gal geriau pradėti nuo to, nuo smalsumo, o tada mėginti kastis gilyn, prie tų giluminių tiesų?
Tai sakydamas, kalbėjau apie žaidimus Rytais, tarkime, vieni pirmųjų XVIII amžiaus piešinių, kuriuose pavaizduoti žmonės kinų drabužiais, bet, gerai įsižiūrėjus, jie yra vakariečiai.
Žaidimas yra žaidimas, tame nieko blogo nėra. Kai žmogus tokią savo patirtį bando perteikti kitiems kaip tikrą rytietišką, o ne savo interpretaciją, tai jau nėra tiesa, tik žmonių klaidinimas.
Tiesą sakant, tų interpretacijų ir Kinijoje yra labai daug. Visa yra gyva ir kinta. Yra tiek kanoniškų, tiek interpretuotų dalykų. Kinijoje neteigiama, kad turi būti taip ir ne kitaip. Sakoma, kad pirma turi perprasti tradiciją, kanoną, bet būtinai jį interpretuoti savaip. O kai savo kanonus perduodi kitam, jis irgi juos interpretuos savaip.
Kurti yra privaloma. Čia kaip kinų paveiksluose, kurie yra gana standartiniai. Tarkime, pas mus K. Malevičius nupiešia kvadratą, pavadina šiuolaikiniu menu, kiekvienas kaip jį nori, taip ir mato.
Kinijoje paprastai piešiami simboliai, kuriais bandoma perduoti informaciją. Ji perduodama kaip šiuolaikinis „Zip failas“, kurį suspaudi siųsdamas, o parsisiuntęs išskleidi. Tokie yra senieji kinų hieroglifai ir visa kinų kultūra – nuo dailės, kaligrafijos iki kovos menų ar sveikatingumo sistemų. Kai viską „išsisizipini“ ir supranti, tada gali interpretuoti, kiek tik nori. Kiekvieno žmogaus reikalas, kiek jis giliai į tai lįs.
Rytiečiai nėra taip, kaip mes, orientuoti į rezultatą, o į kelią arba Dao kinų kalba, Do japonų. Jiems svarbiau pereiti tą kelią ir keliaujant natūraliai kyla atradimų ir virsmų. Rytiečiams ne rezultatas, o pats kelias yra svarbus.
Vadinasi, balandžio 30 dieną jums, organizatoriams, kaip rytietiškų principų šalininkams, tikrai ne pats taidzi rekordas bus svarbus, o kad kuo daugiau žmonių susirinktų Vilniuje ir pabandytų, kas tas taidzi ar čigongas yra?
Be abejo! Vienais metais ta proga surengėme varžybas, kitais kinų mokytojų buvome atsivežę, bet entuziazmas ėmė gesti. Tada kolegė, Lietuvos ušu federacijos generalinė sekretorė Vaiva Žostautė pasiūlė siekti Baltijos šalių taidzi rekordo, pasakojo Lietuvos ušu federacijos prezidentas T. Lapinskas. Balandžio 23–24 dienomis Vilniaus rotušės aikštėje taidzi instruktoriai gyventojus nemokamai mokys atlikti aštuonis pradinius taidzi judesius, o po savaitės sieks rekordo.
http://www.alfa.lt/straipsnis/50014188/lapinskas-kinai-nuo-seno-priklauso-judesio-kulturai-pas-mus-ji-tik-ateina
Kasmet švenčiamos Pasaulinės Taiči (Taijiquan) ir Cigung (Qigong) dienos, proga Vilniaus Rotušės aikštėje organizuojamas didelis tarptautinis renginys, kuriame bus siekiama užfiksuoti Baltijos šalių Taiči rekordą. Susivienyti ir tapti šio rekordo dalimi šalies gyventojai bei svečiai iš užsienio kviečiami balandžio 30 d., kai bus fiksuojamas masiškiausias Taiči atlikimas.
Mielai laukiame ne vien Taiči ir Cigung praktikuotojų iš Lietuvos bei kitų Baltijos šalių, bet ir visų kuriems nesvetima fizinė kultūra, sveikatinimo praktikos bei kovos menai. Laukiami ir tie kuriems iki šiol neteko nieko apie tai girdėti ar iš arčiau susipažinti su šiuo kinų kultūros fenomenu.
Pagrindinės renginio organizatorės Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko teigimu, tokio mąsto renginys Baltijos šalyse organizuojamas pirmą kartą, laukiama nemažai svečių iš kaimyninių šalių. Šiuo renginiu be kita ko bus atidaromas naujas nemokamų Taiči mankštų sezonas, bus surengti Lietuvos bei užsienio Taiči bei Cigung meistrų pasirodymai.
Renginyje galima sudalyvauti be jokio pasiruošimo, šventės dalyviai, vadovaujami patyrusių Lietuvos Taidzičuan asociacijos instruktorių, kartu atliks aštuonis pradinius Taiči judesius:“ Laukiame visų norinčių sudalyvauti bei stebėti rekordo fiksavimą, tačiau tuos kurie norėtų pasibandyti judesius iš anksto, mūsų instruktoriai kvies sudalyvauti nemokamose pamokose, kurios bus organizuojamos balandžio 23 ir 24 dienomis nuo 10 val. Rotušės aikštėje“, – sako Lietuvos Taidzičuan asociacijos prezidentas Vitalijaus Veršininas.
Norintieji šiuos pradinius aštuonis Taiči veiksmus, tačiau negalėsiantieji dalyvauti pasiruošime, gali juos rasti čia https://www.youtube.com/watch?v=-dAJqB5DkY4
Renginio svetainė https://www.facebook.com/events/500775313428253/
Šeštadienį, Vilniuje, sporto klube „G7“ vyko jau 2-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Švedijos sportininkai. Varžybų stebėti specialiai atvyko Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Wei Ruixing (Vei Žuising) bei Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė prof. Džang Dunghuei (Zhang Donghui). KLR ambasadorius pasveikino varžybų dalyvius bei svečius ir priminė, kad UŠU yra ypatingas kovos menas, sporto šaka bei itin plati kompleksinė fizinė kultūra kurią dėl didelės stilių ir pakraipų įvairovės gali praktikuoti daugybė žmonių nepriklausomai nuo amžiaus, rasės, socialinės klasės ir net fizinės kondicijos. Pasak ambasadoriaus nors ušu gimė Kinijoje ir be abejo yra glaudžiai susijęs su šios šalies kultūra, šiandien tai yra tarptautinė sporto šaka, kurią praktikuoja daugybė žmonių visame pasaulyje.
Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto dėka specialiai į renginį atvyks ušu ekspertas, daugelio Kinijos ušu varžybų nugalėtojas, ušu meistras iš Pekino sporto universiteto Ju Dzingnan (Yu Jingnan). Varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir šiuo metu Lietuvoje reziduojantys ušu ekspertai – Taijiquan meistras, „Siano ušu asociacijos“ (Kinija) narys Vang Sijin (Wang Xiyn) bei jo vadovaujama Lietuvos Taidzičuan asociacija, oficialūs Šaolino vienuolyno atstovai Baltijos šalyse – Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin“, Chen Xiaowang Taijiquan Asociacija bei „Kung fu akademijos“ sportininkai.
Varžybų metu žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su įvairias ušu stiliais, demonstruojamais profesionalių sportininkų ir tradicinių kinų kovos menų ekspertų, stebėti ušu taolu pasirodymus bei Yong Chun Quan (Wing Chun) stiliaus kovas Kung Sao kategorijoje bei Tui Shou rungtis.
„Varžybų tikslas – skatinti ušu plėtrą Lietuvoje, kelti sportinį meistriškumą bei populiarinti kinų kovos menus ir sportinį ušu, kurių stilių gausa ir įvairovė, ilgametės tradicijos ir daro šią sporto šaką tokią patrauklią. Ne paslaptis, kad būtent kinų kovos menai padarė didžiausią įtaką visiems kitiems rytų kovos menams, kuriuose harmoningai dera tiek sveikatingumo, tiek kovos meno, o šiandien ir šiuolaikinio profesionalaus sporto aspektai. Lietuvos ušu federacija yra Tarptautinės ušu federacijos, Europos ušu federacijos bei Baltijos ušu federacijos narė, kurios siekis – vienyti šią sporto šaką praktikuojančius žmones bei kelti sportinį meistriškumą“, – sako naujasis Lietuvos ušu federacijos prezidentas Tomas Lapinskas.
„Po ilgo sąstingio ši sporto šaka pagaliau užtikrintai skinasi kelią ir Lietuvoje. Tai jau nebe pirmos ušu varžybos per pastaruosius metus Lietuvoje, be to jau kitais metais bendradarbiaujant su Europos ušu federacija Vilniuje planuojama surengti net kelias tarptautines varžybas – Baltijos ušu čempionatą bei Europos Šaolino kovos menų čempionatą į kurį planuoja atvykti ir tikri Šaolino vienuoliai“,- teigia Lietuvos ušu federacijos generalinė sekretorė Vaiva Žostautė.
Ušu (dar vadinamas Kung Fu) – bendrinis terminas, apibūdinantis visus kinų kovos menus bei kovinio sporto šakas, sparčiai populiarėjančias ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmasis pasaulio ušu čempionatas įvyko 1991-aisiais. Šiuo metu Tarptautinė ušu federacija aktyviai siekia ušu, kaip olimpinės sporto šakos, pripažinimo.
Nuotraukos Augusto Četkausko
Renginio rėmėjai
Š.m. lapkričio 28 d. sporto klube „G7“ (V. Grybo g. 7) įvyks 2-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame dalyvaus apie 100 sportininkų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Švedijos. Tai jau antrosios tarptautinės šios sporto šakos varžybos Lietuvoje.
Antrojo ušu čempionato proga Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto dėka specialiai į renginį atvyks ušu ekspertas, daugelio Kinijos ušu varžybų nugalėtojas, ušu meistras iš Pekino sporto universiteto Yu Jingnan . Varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvaus ir šiuo metu Lietuvoje reziduojantys ušu ekspertai – Taijiquan meistras, „Siano ušu asociacijos“ (Kinija) narys Wang Xiyn bei jo vadovaujama Lietuvos Taidzičuan asociacija, oficialūs Šaolino vienuolyno atstovai Baltijos šalyse – Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin“ bei „Kung fu akademijos“ sportininkai.
Varžybų metu žiūrovai turės galimybę susipažinti su įvairias ušu stiliais, demonstruojamais profesionalių sportininkų ir tradicinių kinų kovos menų ekspertų, stebėti Yong Chun (Wing Chun) stiliaus kovas Kung Sao kategorijoje bei Taijiquan Tui Shou rungtis.
„Varžybų tikslas – skatinti ušu plėtrą Lietuvoje, populiarinti kinų kovos menus bei sportinį ušu, kurių stilių gausa ir įvairovė, ilgametės tradicijos ir daro šią sporto šaką tokią patrauklią. Ne paslaptis, kad būtent kinų kovos menai padarė didžiausią įtaką visiems kitiems rytų kovos menams, kuriuose harmoningai dera tiek sveikatingumo, tiek kovos meno, o šiandien ir šiuolaikinio profesionalaus sporto aspektai“, – sako naujasis Lietuvos ušu federacijos prezidentas Tomas Lapinskas.
„Šis renginys – tai neelinė proga susipažinti su įvairiomis tradicinėmis kinų kovos menų bei moderniomis ušu kovinio sporto pakraipomis, stebėti ne tik Lietuvos sportininkų bet ir Pekino sporto universiteto auklėtinio pasirodymą. Po ilgo sąstingio ši sporto šaka pagaliau užtikrintai skinasi kelią ir Lietuvoje. Tai jau nebe pirmos ušu varžybos per pastaruosius metus Lietuvoje, be to jau kitais metais bendradarbiaujant su Europos ušu federacija Vilniuje planuojama surengti Baltijos ušu čempionatą bei Europos Šaolino kovos menų čempionatą į kurį planuoja atvykti ir tikri Šaolino vienuoliai“,- teigia Lietuvos ušu federacijos generalinė sekretorė Vaiva Žostautė.
Renginio pradžia 9 val. Įėjimas nemokamas
Ušu – bendrinis terminas, apibūdinantis visus kinų kovos menus bei kovinio sporto šakas, sparčiai populiarėjančias ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmasis pasaulio ušu čempionatas įvyko 1991-aisiais. Šiuo metu Tarptautinė ušu federacija aktyviai siekia ušu, kaip olimpinės sporto šakos, pripažinimo.
Nuotraukos Augusto Četkausko
Š.m. lapkričio 28 d. sporto klube „G7“ (V. Grybo g. 7) įvyks 2-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame dalyvaus Lietuvos ir kaimyninių šalių sportininkai.
Regulations LUF 2 championship
Registration form LUF 2 championship 2015 11 28 (2)
Dagiau informacijos https://www.facebook.com/events/1718050211756108/
Savaitgalį Latvijos sostinėje vykusiame 2-jame Baltijos šalių ušu čempionate Lietuvos nacionalinės ušu rinktinės komanda iškovojo net tris aukso medalius. Tradicinio ušu badziciuan (bajiquan) rungties nugalėtoju tapo Aram Muradyan. Vaikų amžiaus grupėje pirmąją vietą laimėjo Elada Pučkytė. Jaunoji sportininkė auksą iškovojo nanciuan (nanquan) rungtyje, o tradicinio ušu badziciuan kategorijoje užėmė antrąją vietą. Aukso medalį vaikų ušu čangciuan (changquan) kategorijoje Lietuvai iškovojo Vlad Marševskij.
Baltijos ušu čempionate dalyvavo sportininkai iš 9 šalių. Šįkart Lietuvą atstovavusius sportininkus varžyboms ruošė treneris A. Muradyan.
Komandą lydėjusio Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko teigimu, tokie aukšti įvertinimai rodo, kad mūsų šalies ušu komandos laukia puiki ateitis: „Mūsų komandos atstovai jau nekartą įrodė, kad yra pajėgūs varžytis su geriausiais kitų šalių šios sporto šakos atstovais. Nuoširdžiai džiaugiausi, kad kartu su pasikeitimais Lietuvos ušu federacijos valdyboje bei narių gretose, ilgą laiką buvusi sąstingyje ši sporto šaka pagaliau atsigauna, daugėja entuziastų bei profesionaliai šia sporto šaką sportuojančių žmonių.“, – pasakojo T. Lapinskas.
„Šiuo metu ušu yra viena iš nedaugelio sporto šakų pretenduojančių į olimpinės sporto šakos statusą. Dar šių metų lapkričio mėnesį Lietuvoje bus surengtas antrasis Lietuvos ušu čempionatas, o jau kitais metais Lietuvai pagaliau suteikta galimybė surengti Baltijos šalių ušu čempionatą Vilniuje“, – teigė Lietuvos ušu federacijos generalinė sekretorė Vaiva Žostautė.
„Baltijos šalių čempionato metu surengti ir europinės ušu kategorijos teisėjų bei trenerių kursai, taigi nuo šiol Lietuvoje pagaliau turėsime savus europinio lygio teisėjus. Europinio lygio C kategorijos ušu teisėjų sertifikatai suteikti Egidijui Rožėnui, Mariui Butėnui, Laurynui Kublickui bei Tomui Lapinskui“, – pasakojo V. Žostautė.
Rugpjūčio 30 d. nuo 12 val. prie Baltojo tilto surengta šeimos šventė „Diena be rūpesčių“. Šventės metu dalyvių laukė įvairios pramogos bei pasirodymai. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos ušu federacijos nariai: Lietuvos tradicinio UŠU asociacija “Shaolin”; Bobo Honiballo kovos menų mokykla „Baltoji gervė“; Chen Xiaowang Taijiquan Asociacija – Lietuva; Asociacija “Kungfu Akademija” ; Lietuvos Taidzičiuan Asociacija
