Šiandien Lietuvos ušu federacija (LUF) gali pasidžiaugti susiformavusiomis gražiomis tradicijomis ir sėkmingu profesionalių sportininkų dalyvavimu pasaulio ir Europos čempionatuose, kur jos atstovai nuolat pelno prizines vietas. LUF – Tarptautinės ušu federacijos (IWUF) bei Europos ušu federacijos (EWUF) nariai. Netrukus Ušu sporto šaka debiutuos Dakaro jaunimo olimpinėse žaidynėse (dėl Covid pandemijos iš 2022 m. perkelta į 2026 m.). Tačiau, nepaisant to, pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, vis dar daugeliui kyla klausimų, kokia tai sporto šaka?
LUF prezidentas Tomas Lapinskas rytų kovos menų Mekoje – Šaolino vienuolyne. Kinija
Kodėl neretai vis dar kyla tokių klausimų?
Šiandien esame pilnaverčiai Lietuvos sporto bendruomenės nariai, tačiau taip buvo ne visada – ušu viena iš tų sporto šakų (nors – viena populiariausių kovinio sporto šakų pasaulyje, bei esanti visų Rytų kovos menų ištakose), kurios mūsų šalyje skynėsi kelią itin sudėtingai. Pasak dabartinio Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, keista, tačiau net ir šiandien daugeliui lietuvaičių mažai žinoma, kas slypi po terminu ušu (kin. wushu): “Vis dar dažnai tenka susidurti su tuo, kad žmonės nėra girdėję apie tokį kovos meną bei sporto šaką. Mus, kaip profesionalus, ir žmones, nuoširdžiai besidominčius kovos menais, tai žinoma stebina. Tačiau, žinant, šios sporto šakos ir šio kovos meno plėtros Lietuvoje istoriją bei užkulisius, kuomet ilgą laiką ši sporto šaka buvo, ko gero piktybiškai marginalizuojama bei daugelio nekompetentingų žmonių profanuojama, galima suprasti priežastis nulėmusias tokią padėtį ir be abejo turinčią pasekmių iki šiandienos, nepaisant itin aukštų mūsų sportininkų pasiekimų. Kurie, beje, taip pat, vis dar dažnai bandomi pavaizduoti mažiau reikšmingais nei iš tikrųjų yra. Mano giliu įsitikinimu, kiekvienos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionai yra tiek pat čempionai mūsų šaliai kaip bet kurios kitos sporto šakos čempionai, todėl jiems tiesiog privaloma skirti dėmesio ir prisidėti prie jų tobulėjimo“, – teigia T. Lapinskas.
Kodėl Ušu dažnai painiojama su kung fu?
Kinų kalboje – daugybė terminų apibūdinančių kovos menus. Tiksliausias – ušu (kin. wushu) Terminas ušu susideda iš dviejų hieroglifų – 武 (u) – „kovinis“ arba „karinis“ ir 術 (šu) – menas. Atsižvelgiant į hieroglifų reikšmę terminas ušu verčiamas kaip „kovos menas“. Terminu ušu apibūdinami visi iš Kinijos kilę kovos menai bei šiuolaikinės kiniškos kovinio sporto šakos.
Tuo tarpu vakaruose populiarus žodis – kung fu iš tiktųjų kiniškai skamba – „gungfu“ (kin. gongfu 功夫). Gungfu – reiškia pastangas, darbą arba ypatingą, per ilgą praktikos laiką, įgytą mokėjimą ar įgūdžius, todėl dažnai taikomas ir kovos menuose. Tačiau neapibūdina kovos menų, nes terminu gungfu galima apibūdinti bet kokį žmogų, ypatingai gerai atliekantį bet kokį kitą darbą – virėją, akrobatą, kaligrafą, padavėją, t.y. kažkokios srities specialistą, visiškai nesusijusį su jokiais kovos menais. Todėl, tiek senovinės, tiek ir modernios kinų kovos menų formos turėtų būti (sporto šaka) vadinamos ušu.
Tradicinis ušu
Kas sudaro ušu sporto šaką?
Ušu, kaip moderni sporto šaka, susideda iš kelių disciplinų. Visų pirma ji skirstoma į dvi didžiausias grupes – t.y. ušu taolu ir ušu sanda. Pirmoji grupė (ušu taolu) – tai kovos meno veiksmų kompleksų atlikimas. Tai, kas pvz. japoniškame karate vadinama kata. Kiniškai tai skamba kaip taolu. T.y. varžybų metu, vertinamas veiksmų atlikimo tikslumas, jėgos ir greičio kriterijai, specifinės ušu akrobatikos elementų sudėtingumas, demonstruojamo ušu stiliaus reprezentacija, taolu atlikimo dvasia bei kovinių veiksmų pritaikymo suvokimas. Taolu skirstomi į modernius ir tradicinius (senojo tradicinio ušu iš kurio kilo moderni sporto šaka), atliekamus su ginklais ir be ginklų ir t.t. Stambiausios ušu taolu skirstymo kategorijos yra Čangciuan (kin. Changquan) – pažodžiui Ilgasis kumštis, Nanciuan (kin, Nanquan) – pažodžiui Pietų kumštis bei Taidziciuan (kin. Taijiquan) – ką įprastai žmonės žino sutrumpintu netaisyklingu iš anglakalbės terpės atkeliavusiu žodeliu Taiči. Varžybos vyksta ant specialaus kilimo (8×14 m).
Ušu taolu varžybos
Antroji stambi ušu disciplinų grupė – ušu sanda. Sanda (kin, sanda), pažodžiui laisva kova – tai pilno kontakto kovos, pagal ušu sanda taisykles. Kovos idealiu atveju vyksta ant specialios pakylos vadinamos leitai, tačiau neturint tokios pakylos, nacionalinio lygio varžybos gali būti organizuojamos ir ant įprastos dangos – vadinamojo tatamio. Terminas leitai atkeliavo iš gilios senovės, kuomet ant specialių pakylų buvo rengiamos kovos menų varžybos. Pažodžiui išvertus iš kinų kalbos šis terminas reiškia mušti bugną, tačiau tikroji termino prasmė mesti iššūkį. Modernios leitai pakylos aukštis – 80 cm, ilgis – 8 m, plotis – 8 m, atstumas nuo pakylos iki apsauginės dangos krašto – 2 m.
Leitai pakyla kontaktinėms ušu kovoms
Sanda kovos vyksta pilnu kontaktu, leidžiama smūginė technika (išskyrus alkūnėmis ir keliais), imtynių elementai bei specifinė greitųjų metimų (angl. fast throws) technika. T.y. susikibus su priešininku metimas privalo būti atliktas ne ilgiau nei per 5 sekundes. Kovos vyksta mažiausiai dviem raundais (po 2 min.), esant reikalui galimas ir trečias raundas. Kova parteryje uždrausta, be to ir metimo metu draudžiama remtis į pakylą vadinamuoju 3 tašku (keliu, ranka). Smūgiai bei metimai vertinami balais (1 arba 2, priklausomai nuo atlikto veiksmo).
Ušu sanda varžybos
Sportininkai privalo dėvėti specialią ušu sanda aprangą bei apsaugas: mėlynos arba raudonos spalvos marškinėlius bei šortus. Apsaugų komplektą sudaro (mėlyną arba raudoną): šalmas (saugantis smakrą bei smilkinius), kapa, bokso pirštines (svoris priklauso nuo dalyvio svorio kategorijos), krūtinės apsauga, tarpukojo apsauga bei blauzdų apsaugos (pastarosios naudojamos tik nacionaliniuose čempionatuose. Pasaulio ir Europos čempionatuose uždraustos).
Kitos ušu kontaktinės rungtys: ušu cingda (kin. qingda) riboto kontakto kovos, tuišou (kin. tuishou) pažodžiui stumiančios rankos – specifinė taidziciuan ušu stilių praktikuojantiems skirta imtynių forma (fiksuoto ir nefiksuoto žingsnio), gungšou (kin. gongshou) – smūginė dvikova, pagal vieno ušu stilių jungčunciuan (kin. yongchunquan, piet. dialektu Wingchunkuen) bei Šuaidziao (kin. shuaijiao) – kiniškos imtynes (su jiaofu apranga ir be).
Nuo kada Lietuvoje organizuojamos ušu varžybos?
Lietuvoje pirmą kartą ušu varžybos (1–oji Lietuvos ušu taurė) Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ pastangomis surengta 2013 metų pabaigoje. 2014 m. sausio mėn. įkurta Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacija (LSTUF), tuo metu – vienintele realiai vienijusi ir atstovavusi ušu entuziastus Lietuvoje. LSTUF 2014 m. surengė pirmąjį atvirą Lietuvos ušu čempionatą. Tais pačiai metais LSTUF nariai tapo ilgus metus veiklos nevykdžiusios nacionalinės Lietuvos ušu federacijos (LUF) valdybos nariais. Nuo tada prasidėjo ušu profesionalaus sporto propagavimas mūsų šalyje
Lietuvos ušu federacijos rinktinės narė Justina Lusaitė 3 mėnesių stažuotėje Kinijoje
Šiandien mes pagaliau turime galimybę pasidžiaugti per tokį trumpą laiką išugdytais ušu atletais, pasaulio bei Europos čempionatų prizininkais, Lietuvą beveik kasmet lankančiais aukščiausios kvalifikacijos specialistais, treneriais, teisėjais bei į varžybas atvykstančiais sportininkais iš užsienio, išugdyta europinės kvalifikacijos teisėjų karta. Taip pat turime galimybę išsiūsti Lietuvos ušu sportininkus stažuotis į užsienį, tame tarpe ir šios sporto šakos gimtinę – Kiniją.
Daugkartinis Europos ir pasaulio ušu čempionas Aram Muradyan
Būtina paminėti, kad Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdomas aukšto meistriškumo sporto programų finansavimas suteikia mūsų šalies ušu atstovams ženkliai daugiau galimybių tinkamai pasiruošti varžyboms, vykti ir dalyvauti Europos bei pasaulio čempionatuose bei garbingai atstovauti mūsų šalį užsienyje.
Europos ušu čempionė klaipėdietė Kamila Pavlova
Dėka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondo Lietuvos ušu federacijai skirtų lėšų, turime galimybę užtikrinti varžybų reprezentatyvumą, sklandų renginių organizavimą, didesnį patrauklumą dalyviams ir aprūpinti pastaruosius jiems būtinomis apsaugos priemonėmis bei būtina įranga tiek varžybų, tiek treniruočių metu.
Jaunoji mūsų Europos ušu čempionė Marija Žuravliova
Ar Lietuvos ušu federacija prisideda prie neprofesionalaus sporto?
Žinoma. Ušu – specifika ir įvairovė suteikia galimybę pasiūlyti fizinio aktyvumo programas specialiai pritaikytas tiek skirtingo amžiaus, tiek įvairiausio fizinio pajėgumo žmonėms. Lietuvos ušu federacijos treneriai jau nuo 2014 m. kasmet organizuoja sezonines (vasaros) taiči (taijiquan), ci gung (qi gong) ir ušu treniruotės skirtingose Vilniaus miesto erdvėse po atviru dangumi bei dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės, universitetų bei kitų organizacijų inicijuotuose sporto populiarinimo renginiuose. Šiemet taip pat dalyvaujame Vilniaus miesto savivaldybės skelbtame fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą konkurse bei tikimės, jog LUF nariai esantys kituose šalies miestuose taip pat su laiku turės galimybę tiek savo iniciatyva, tiek su vietos savivaldybių parama vykdyti nemokamas fizinio aktyvumo programas bei kartu supažindinti su mūsų propaguojama sporto šaka bei jos atmainomis.
Nemokamos Taidziciuan (Taiči) mankštos Vilniuje
